ranga

1 rangà sf. (4) 1. DŽ rengimasis, ruoša: Ilga rangà, kad ilgai rengias važiuoti J. Ilga rangà pas jus į svečius atvažiuoti Vlkv. Apskritai, karui reikia daug rangos ir ruošos FT. Jei pasivėlinu, tai iškada rangõs Gs. Visa rangà perniek nuėjo Gs. Nuo tos rangõs žmogus gali ir kojų netekti Šn. ║ ūkio ruošos darbas: Eik, pirma atlik rangą, o paskui galėsi eiti austi Klvr. ║ svečių priėmimo, vaišių rengimas: Viena rangà ant veselijos, t. y. vienas rengimos J. Rodos, mažos šermenaitės, o kiek rangõs buvo Alk. Ar namie darys poterius? – Namie. – Ojė, tai didelė rangà Snt. Tatai buvo užsilikę dukterų tėvai, kurie, pakėlę rangos išlaidas, dabar vien užgėrę snaudė LzP. 2. vestuvių pokylis: Sietyns brolelis manik rangẽlę rengė, žvaigždė sesutė ma[n] vainikėlį pynė JV313. Surenk man didelę rangelę, suprašyk svetelius LTR(Plv). Ką, mergele, sudūmojai, rengdama rangelę: susišaukei giminėlę četvergo dienelę LTR(Al). Nėr man motulės šarvelių krautie, nėr man tėvulio rangelės rengtie (d.) Srj. Man ne tėvulis didžią rangẽlę rengė, man ne močiutė baltą šarvelį krovė Sn. 3. sutvarkymas, įsirengimas (?): Tėvai vedžio … laukia žvalgų, norėdami parodyti rėdlyvą rangą savo buto, patvaipinti savo turtus JR8-9. 4. DŽ, NdŽ apsirengimas, apdaras: Jų tarpe galėjai pastebėti žmogystų įvairios rangos rš. 5. DŽ, ETŽ kokių nors darbų atlikimas pagal užsakymą: Statybos ir montavimo rangos darbai sp. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) apsiima atlikti tam tikrą darbą, užduotą kitos šalies (užsakytojo), o ši pasižada už to darbo atlikimą atlyginti rš. Pasiimti rangõs darbą BŽ386.